regzti

regzti
règzti, rẽzga (rẽzgia SchG72), rẽzgė 1. tr. Q511, PK119, N, K, DŽ, Vb, Skrd megzti, pinti, daryti nėrinį, tinklą: Pyte pytas, regztè rẽgztas Alvt. Ką čia rezgat, ką čia mezgat? J.Jabl. Aš jau antra diena pirštines rezgù Vžns. Moterys pančekas, o vyrai bučius rẽzgė Sn. Dabar jau nèrezga tinklų Stak. Aš rezgù rezginį iš virvelių par plačią lentelę J. Rẽzgia kašiką bulvėms semti Kč. Vakar maišę rezgiaũ Ds. Aš mokėjau kada vyžus règzt, reiks tau nulebedyt Vdšk. Vežimo galai neregztì – šienas byra Dkš. | prk.: Nujautė, kad čia kažkokia kombinacija rezgiama A.Vien. ^ I rusiškai, i lenkiškai kap rezgines rezgù (prastai kalbu) Onš. Pasakoja kap regztè rẽzga (greitai) Gs. | refl. K, NdŽ. ║ prk. dėlioti, jungti tam tikra tvarka: Šiuose kūriniuose autorius lengvai rezga intriguojančias situacijas rš. 2. prk. pradėti, palaikyti (kalbą): Sugebėjo visokiais atvejais lengvai regzti pokalbį rš. Iš lėto važiavo, regzdami pašnekesį rš. | refl.: Kalba rezgasi sunkiai rš. Nesirezgė kalba rš. ║ refl. prk. kilti, rastis: Paskui ginčas rezgėsi tarp Vadimo ir Olego sp. Jo galvoje ima regztis prisiminimai rš. Galvoje rezgasi vaizdai, ištisa vaizdų pynė rš. 3. intr. kalbėti: Normantas žargoniškai, kai būdavo gerai nusiteikęs, rezgė kaip tikras Lietuvos žydelis Vaižg. Ta merga rẽzga vokiškai, t. y. kalba J. ║ tr. sakyti, pasakoti: Suklusau – įdomu pasidarė, ką ims regzti rš. Pikta ir klausyt – niekus tik rẽzga boba Srv. Per visą vakarą jis man rẽzgė pasakas Krok. Vaikas poterius rezga Al. Paėmė laikraštį, tai kap poterių rẽzga (gerai skaito) Plv. ║ skaityti: Na, kas mokat gerai règzti, paskaitykit laišką Skr. 4. intr. prastai mokant, ką daryti: Da anas nekaip skaito, tik ką rẽzga Trgn. 5. refl. lipti, ropštis: Pradėjo règztis ant arklio Lp. Ko tu tę rezgíes an to medžio, kad tu užsidobtai! Kb. 6. intr. prieštarauti, kištis, kliudyti: Pri dalybų neregsma J. 7. refl. pykti, kivirčytis: Kai tik jos susieina, tai ir pradeda règztis Žgč. \ regzti; apregzti; atregzti; įregzti; išregzti; nuregzti; paregzti; perregzti; priregzti; suregzti; užregzti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • regzti — règzti vksm. Àš mokėjau výžas iš karnų̃ règzti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • regztinis — 2 regztìnis, ė adj. (2) DŽ; S.Dauk regztasis, pintasis: Regztìnė tvora Smln. Regztìnis maišelis, kapšys BŽ214 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suregzti — surègzti, sùrezga, sùrezgė tr. 1. K sumegzti. 2. negražiai numegzti, suraukti: Pančeka padaryta negražiai, kai rezgė suregzta Tvr. Surègzk maišus (sutrauk, susiūk skylę), reiks kada malūnan važiuot Sdk. Ot kad surezgė, ir iširo! Ds. ^ Miške… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rush — I. noun Etymology: Middle English, from Old English rysc; akin to Middle High German rusch rush, Lithuanian regzti to knit Date: before 12th century any of various monocotyledonous often tufted marsh plants (as of the genera Juncus and Luzula of… …   New Collegiate Dictionary

  • решето — Общеслав. Этимология не установлена. Толкуется как суф. производное от *rěcha «дыра», того же корня, что редкий, прореха. В таком случае решето буквально «дырявое». Предпочтительнее, пожалуй, объяснение слова как суф. производного от решить… …   Этимологический словарь русского языка

  • kerštavimas — kerštãvimas dkt. Règzti kerštãvimo planùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apregzti — aprègzti, àprezga, àprezgė 1. tr. Sut, N, K apmegzti, apipinti: Aprezgiu, apipinu SD228. Àprezgiau galus ratų, t. y. išrezgiau J. | refl. K. | prk.: Beržų liemenys stovėjo jau nuo viršūnių iki žemės žalsvu plonučiu žirgučių rezginiu apsirezgę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvartis — sm. (1), ãpvartis (1) KlvrŽ 1. J virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras: Naginių apvartis patrūko Yl. Parauk nagines su tvirtais apvarčiais Akm. Šikšniniai apvarčiai ilgai laiko Tt. Tavo apvarčiai pasileidę Vkš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregzti — atrègzti, àtrezga, àtrezgė 1. tr. K, Š, DŽ1, Lš atmegzti. 2. refl. Zp atsišnekėti, atsikirsti. regzti; apregzti; atregzti; įregzti; išregzti; nuregzti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draskyti — draskyti, drãsko, drãskė iter. drėksti. 1. SD361, R į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam Jnšk. Vėjas medžių šakas drãsko Rm. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško)? Slm. Draskyk kaip kuilis regztį Plt. Drãskanti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”