regzti

regzti
règzti, rẽzga (rẽzgia SchG72), rẽzgė 1. tr. Q511, PK119, N, K, , Vb, Skrd megzti, pinti, daryti nėrinį, tinklą: Pyte pytas, regztè rẽgztas Alvt. Ką čia rezgat, ką čia mezgat? J.Jabl. Aš jau antra diena pirštines rezgù Vžns. Moterys pančekas, o vyrai bučius rẽzgė Sn. Dabar jau nèrezga tinklų Stak. Aš rezgù rezginį iš virvelių par plačią lentelę J. Rẽzgia kašiką bulvėms semti . Vakar maišę rezgiaũ Ds. Aš mokėjau kada vyžus règzt, reiks tau nulebedyt Vdšk. Vežimo galai neregztì – šienas byra Dkš. | prk.: Nujautė, kad čia kažkokia kombinacija rezgiama A.Vien. ^ I rusiškai, i lenkiškai kap rezgines rezgù (prastai kalbu) Onš. Pasakoja kap regztè rẽzga (greitai) Gs. | refl. K, NdŽ.prk. dėlioti, jungti tam tikra tvarka: Šiuose kūriniuose autorius lengvai rezga intriguojančias situacijas . 2. prk. pradėti, palaikyti (kalbą): Sugebėjo visokiais atvejais lengvai regzti pokalbį . Iš lėto važiavo, regzdami pašnekesį . | refl.: Kalba rezgasi sunkiai . Nesirezgė kalba .refl. prk. kilti, rastis: Paskui ginčas rezgėsi tarp Vadimo ir Olego sp. Jo galvoje ima regztis prisiminimai . Galvoje rezgasi vaizdai, ištisa vaizdų pynė . 3. intr. kalbėti: Normantas žargoniškai, kai būdavo gerai nusiteikęs, rezgė kaip tikras Lietuvos žydelis Vaižg. Ta merga rẽzga vokiškai, t. y. kalba J.tr. sakyti, pasakoti: Suklusau – įdomu pasidarė, ką ims regzti . Pikta ir klausyt – niekus tik rẽzga boba Srv. Per visą vakarą jis man rẽzgė pasakas Krok. Vaikas poterius rezga Al. Paėmė laikraštį, tai kap poterių rẽzga (gerai skaito) Plv.skaityti: Na, kas mokat gerai règzti, paskaitykit laišką Skr. 4. intr. prastai mokant, ką daryti: Da anas nekaip skaito, tik ką rẽzga Trgn. 5. refl. lipti, ropštis: Pradėjo règztis ant arklio Lp. Ko tu tę rezgíes an to medžio, kad tu užsidobtai! Kb. 6. intr. prieštarauti, kištis, kliudyti: Pri dalybų neregsma J. 7. refl. pykti, kivirčytis: Kai tik jos susieina, tai ir pradeda règztis Žgč. \ regzti; apregzti; atregzti; įregzti; išregzti; nuregzti; paregzti; perregzti; priregzti; suregzti; užregzti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • regzti — règzti vksm. Àš mokėjau výžas iš karnų̃ règzti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • regztinis — 2 regztìnis, ė adj. (2) DŽ; S.Dauk regztasis, pintasis: Regztìnė tvora Smln. Regztìnis maišelis, kapšys BŽ214 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suregzti — surègzti, sùrezga, sùrezgė tr. 1. K sumegzti. 2. negražiai numegzti, suraukti: Pančeka padaryta negražiai, kai rezgė suregzta Tvr. Surègzk maišus (sutrauk, susiūk skylę), reiks kada malūnan važiuot Sdk. Ot kad surezgė, ir iširo! Ds. ^ Miške… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rush — I. noun Etymology: Middle English, from Old English rysc; akin to Middle High German rusch rush, Lithuanian regzti to knit Date: before 12th century any of various monocotyledonous often tufted marsh plants (as of the genera Juncus and Luzula of… …   New Collegiate Dictionary

  • решето — Общеслав. Этимология не установлена. Толкуется как суф. производное от *rěcha «дыра», того же корня, что редкий, прореха. В таком случае решето буквально «дырявое». Предпочтительнее, пожалуй, объяснение слова как суф. производного от решить… …   Этимологический словарь русского языка

  • kerštavimas — kerštãvimas dkt. Règzti kerštãvimo planùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apregzti — aprègzti, àprezga, àprezgė 1. tr. Sut, N, K apmegzti, apipinti: Aprezgiu, apipinu SD228. Àprezgiau galus ratų, t. y. išrezgiau J. | refl. K. | prk.: Beržų liemenys stovėjo jau nuo viršūnių iki žemės žalsvu plonučiu žirgučių rezginiu apsirezgę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvartis — sm. (1), ãpvartis (1) KlvrŽ 1. J virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras: Naginių apvartis patrūko Yl. Parauk nagines su tvirtais apvarčiais Akm. Šikšniniai apvarčiai ilgai laiko Tt. Tavo apvarčiai pasileidę Vkš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregzti — atrègzti, àtrezga, àtrezgė 1. tr. K, Š, DŽ1, Lš atmegzti. 2. refl. Zp atsišnekėti, atsikirsti. regzti; apregzti; atregzti; įregzti; išregzti; nuregzti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draskyti — draskyti, drãsko, drãskė iter. drėksti. 1. SD361, R į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam Jnšk. Vėjas medžių šakas drãsko Rm. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško)? Slm. Draskyk kaip kuilis regztį Plt. Drãskanti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”